- užkūtis
- ùžkūtis sm. (1) Krš, užkūtỹs (3b) KlvrŽ vieta už kūtės: Žąsys nuejo į ùžkūtį KlvrŽ. Laukinės braškės y[ra] kur ne kur matyties ten užkūtė̃[je] mūso Pkl. Šen ten ùžkūčiais kokiais buvo tų obelikių tokių Skd. Papelkio ar užkūtãlio žemė tokio pat gerumo Šts.
Dictionary of the Lithuanian Language.
